Šiandien sėdmaišis yra laikomas vienu populiariausių baldų. Jis kuo puikiausiai tinka tiek suaugusio žmogaus, tiek jaunuolio, tiek vaiko kambariui. Savo vietą nesunkiai randa tiek griežtame dalykiniame, tiek įmantriame moderniame, tiek į laisvalaikį orientuotame interjere. Jį galima rasti tiek privačiose, tiek viešose erdvėse: biuruose, kavinėse, kino teatruose, prekybos centrų terasose ir kitur. Ar žinote, kokia yra sėdmaišio istorija?
Kad ir kaip keistai tai skambėtų, tiesioginiu sėdmaišio protėviu laikomas paprasčiausias… pupų maišas. Angliškai sėdmaišis netgi ir vadinamas „bean bag“. Įdomu, kaipgi su patogiu sėdėti baldu susijusios pupos? Atsakymas labai paprastas. Pramonės revoliucijos laikais (XVIII a. paskutiniaisiais dešimtmečiais) apie pupų maišą iš esmės sukdavosi didžioji dalis vargingų anglų kasdienio gyvenimo. Pupos buvo pagrindinis varguolių maistas, dieną jie ant pupų maišų sėdėdavo ir dirbdavo kasdienius darbus, o naktimis – miegodavo. Taip buvo gana patogu, be to, nereikėjo sukti galvos, iš kur sukrapštyti pinigų kėdėms, lovai.
Į istorijos klodus neriant dar giliau, savotiškų sėdmaišių prototipų galima rasti net senovės Egipte ar Kinijoje. Tiesa, anuomet jie atrodė kiek kitaip – buvo gerokai mažesni, apvalūs, pagaminti iš odos, o prikimšti ne tik džiovintų pupų, bet ir… smulkių akmenukų, smėlio. Egiptiečiai tokius „pupų maišus“ naudojo ne tiek sėdėti, kiek įvairiems žaidimams. Tuo tarpu senovės Kinijoje džiovintomis pupomis, smėliu ar smulkia uoliena prikimšti maišai buvo kuo puikiausia tai či treniruočių priemonė.
Pirmąjį tikrąjį sėdmaišį, kitaip tariant daugmaž tokį, kokį turime ir šiandien, prieš daugiau nei 50 metų sukūrė trys italų dizaineriai Piero Gatti, Cesare Paolini ir Franco Teodoro. Tuomet jis buvo vadinamas tiesiog „beforme kėde“, o užpildui buvo naudojamos nebe pupos, bet specialios sintetinės granulės.
Šią beformę kėdę labai pamėgo hipiškam gyvenimo būdui prijaučiantys asmenys, mat hipiai sąmoningai laužė nusistovėjusias tradicinės visuomenės normas ir madas, ieškojo kitokių, įdomių, nestandartinių daiktų. Sėdmaišis tapo neatsiejama kiekvieno save gerbiančio hipio namų interjero dalimi. Maža to, šį baldą buvo galima lengvai įsimesti į automobilį ir visur vežtis su savimi. O ko daugiau reikia hipiui, kurio gyvenimo esmė ir prasmė yra laisvė?..
Kur slypi toks sėdmaišių populiarumas? Na, pirmiausia jie yra labai universalūs – gali atstoti ir kėdę, ir fotelį, ir netgi nedidelę sofą ar lovą. Antra, jie – patvarūs, patogūs, lengvai transportuojami, nesunkiai valomi. Pasiūti iš kokybiškų medžiagų, sėdmaišiai gali puikiai tarnauti tiek viduje, tiek lauke. Ir visai nesvarbu, už lango šviečia saulė ar lyja lietus. Savo namuose dar neturite sėdmaišio? Pats metas pagalvoti, ar tik nevertėtų jo įsigyti.
